- kuitena
- kùitena scom. (1), kuĩtena (1) 1. apsileidęs, susivėlęs, susikuitęs žmogus ar gyvulys: Susivėlus, neišsimiegojus, atrodai tikra kùitena Šk. Nebūk toks kuitena, nors kartą susitvarkyk Rs. Eik tu, kùitena! J(Nm). Tu, kuitena, nė galvą nesusišukavai Mrj. Kuĩtena kokiu atvažiavai Vlkv. 2. kas ilgai kuičiasi, nesparčiai dirba, nerangus: Ta jų marti tokia kuĩtena, kad niekad neapsidirba, tik per dienų dienas kuičiasi apie save Nm. Baisus kùitena: negali sulaukt, kol apsiruoš Plk. Jau tas kuĩtena kol išsikrapštys, tai ir naktis ateis Šk. Eik, nesulauksi tos kuĩtenos Lkč.
Dictionary of the Lithuanian Language.